Cipcipukas Keberiokštas

Liudos Petkevičiūtės knyga „Cipcipukas Keberiokštas“ (58p.) – smagiai sueiliuota pasakaitė vaikučiams, kurios šūkis IŠ MAŽOS GILĖS DIDIS ĄŽUOLAS IŠAUGA.

Ja norėta pastiprinti ir padrąsinti pačius mažuosius – jaunesniuosius broliukus ir sesutes, šeimų pagrandėlius, šiaip smulkesnio sudėjimo ar silpnesnius gimusius pyplius. Siekta smagiai ir jiems suprantama kalba parodyti, kaip svarbu ne amžius ir ne ūgis, o dvasios stiprybė – narsa, veržlumas ir gebėjimas nenusiminti.

Taigi šįkart pagirtas lieka „mažas plonas Cipcipukas“: „…bet nebuvo jis žiopliukas: iš kiaušinio kūliais ritos, snapą valėsi kas rytas, gerai valgė ir mankštinos, šokinėjo nuo lentynos, o paskui ir nuo tvoros, ir net karvės nugaros!“

Galiausiai „tas mažėlis, Kutkudakšlės pagrandėlis“ taip įsismagino, kad toli pranoko vyresnius ir daug stipresnius savo brolius – netgi juos nuo lapės gynė, ir visi už tai jį gyrė! Ir nebuvo jam baugu net pikčiausių vanagų!

Na, o kiek vardų jis gavo ir kodėl visur pirmavo, dėl ko buvo pramintas POKŠTU, o paskui ir KEBERIOKŠTU – sužinosit, pamatysit, kai knygelę paskaitysit!

Jos pabaigoje dar pasidžiaugsit skambia lietuvių liaudies dainele su gaidomis „Gaidys pupą rado…“, apdainuojančia darnią Gaidžio (tikriausiai jau suaugusio Cipcipuko) šeimą, jos darbus, rūpesčius ir šventes.

Aliai vienas knygelės puslapis išdabintas žaviais linksmutėliais dailininkės Gintarės Laurikėnienės piešiniais, kuriuos žiūrinėdamas mažasis skaitytojas susipažins su diendaržio gyventojų kasdiena ir linksmybėmis.

Knygelė ne tik puošni, bet ir puikiai, kokybiškai išleista. Tai jau penktas knygelių virtinės „Dairykis ir geras darykis“ leidinys. Ši virtinė vienys visą pluoštą pamokančių pasakaičių, šlovinančių dorybes ir pašiepiančių ydas. Kiekvieną jų papildys švelnūs, šilti, meilės ir atidos prisodrinti lietuvių dailininkų piešiniai ir tai progai parinkta arba sukurta dainelė ar žaidimas su gaidomis.

Taigi virtinės tikslas – ne tik iš mažens pratinti vaikus prie doros, darbštumo ir grožio pagavos, bet ir skatinti dainuoti išminties kupinas liaudies dainas, žaisti senuosius lietuviškus žaidimus, puikiai lavinančius ir dvasią, ir kūną.